Advokatė Ilona Vijeikienė interneto tinklalapyje alfa.lt komentuoja šią savaitę Seime pradėtą svarstyti  Ūkininko ūkio įstatymo ir teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Vyriausybės teikiamu įstatymo projektu siūloma papildyti Ūkininko ūkio įstatymą nauju 11 straipsniu, kuriame būtų nustatytos ūkininko sodybos ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatų statybos sąlygos, bei  pirmojo skirsnio 2 straipsniu, kuriame siūloma Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnį papildyti ūkininko sodybos sąvoka. Mūsų kontoros advokatės parengtame komentare aptariamos diskutuotinos įstatymo pataisos, pateikiama dabartinės situacijos apžvalga bei galimi pokyčiai, jei Seime būtų pritarta siūlomoms pataisoms.

NT_komentaras_Ilona_070118.pdf (83.1 Kb)

Visuomenė yra informuota apie Vilniaus miesto bendrojo plano (BP) rengimą, daugelis domėjosi jo turiniu, tačiau mažai kas žino, kokią įtaką BP turės konkretaus sklypo naudojimui ateityje, ar savininkas gali daryti įtaką BP sprendiniams...

Statybininkai skundžiasi, kad prieš pradėdant statybas tenka sugaišti nemažai laiko rengiant ir derinant detaliuosius planus. Pasak jų, jeigu kaip miestų bendrojo plano dalis būtų patvirtinti visų miesto teritorijų užstatymo reglamentai, tokios procedūros nebereikėtų.

Valstybinę žemę nuomojančios statybos bendrovės vėl gali keisti žemės paskirtį. Tačiau teisininkai perspėja, jog Seimo pataisa galės pasinaudoti tik tos bendrovės, kurių nuomos sutartyse numatyta galimybė keisti žemės paskirtį. Kitiems reikės prašyti keisti sudarytas nuomos sutartis.

Verslas ir teisė Jeigu daugiabutis yra statomas kelių partnerių, pasirašiusių jungtinės veiklos sutartį, buto tokiame name pirkėjui neturėtų rūpėti, kas jam atlygins nuostolius kilus nesklandumams. Visi partneriai, pasirašę jungtinės veiklos sutartį, atsako bendrai.

Vakar baigėsi laikas apskųsti nekilnojamojo komercinio turto vertę, nustatytą Registrų centro verčių žemėlapiuose. Per mėnesį besiskundžiantys privalo pateikti nepriklausomų ekspertų vertinimą, o Seime jau vakar buvo įregistruotos įstatymo pataisos.

Daugiau kaip 3 metus rengiamas Vilniaus rajono bendrasis planas, regis, artėja į pabaigą. Patvirtinus jį bus galima imtis detaliųjų planų rengimo, o šie leis keisti žemės paskirtį, kartu sujudins statybas bei pagyvins nekilnojamojo turto rinką Vilniaus rajone

Nekilnojamojo turto vystytojai vis garsiau prabyla apie savivaldybių savivalę – reikalaujamą mokėti socialinį infrastruktūros mokestį, nors šis nėra reglamentuotas. Verslininkai spaudžia nustatyti visiems vienodas sąlygas, bet neabejoja, jog bet kuriuo atveju mokestis guls ant galutinio vartotojo pečių.

Šalies verslininkai, ypač užsiimantys nekilnojamojo turto plėtra, neslepia, jog savivaldybės vis drąsiau ima reikalauti mokėti socialinį infrastruktūros mokestį, kitaip dar vadinamą miestų infrastruktūros plėtros mokesčiu.

Apskųsti nekilnojamojo turto žemėlapiuose nurodytą vertę galima tik per mėnesį. Verslininkai nuogąstauja, kad per tokį trumpą laikotarpį jie nespės pasinaudoti šia galimybe, juolab kad daugelis įmonių vadovų sausį atostogauja.

Dažnas, apsispręsdamas – pirkti butą su visa apdaila ar be, skaičiuoja, svarsto, dėlioja į lentyneles poreikius. Ekspertai sako, kad pačiam rūpinantis apdaila galima sutaupyti pinigų, būstą įsirengti išskirtinesnį, bet sugaišti daugiau laiko.

Pavojingomis medžiagomis užteršti sklypai šalyje dar neinventorizuoti, todėl bet kas gali įsigyti žemės, kurioje palaidota sunkiųjų metalų ar būta sąvartyno. Apie tokį radinį privalu pranešti, vietą išvalyti ir dar sumokėti baudą.

Lietuvoje dažnai perkami nebaigti statyti ar griūvantys pastatai dėl žemės, ant kurios jie stovi, vertės. Teisininkai perspėja, kad drauge su pirkiniu asmuo įsigyja ir atsakomybę už jo priežiūrą.

Prie naujų gyvenamųjų namų automobiliams statyti bus skirta 50% daugiau vietos. Naujos normos privalomos, jei namo projektavimo sąlygos išduotos po 2005 m. gegužės 8 d.

Jūsų, išdidaus vaizdo į pušynėlį ir Gedimino pilį savininko, tikrai nenudžiugins pastebėjimas, jog kaimyniniame sklype dygsta nauji mūrai ar kasama pamatų duobė. Dar neramiau dėl netoliese projektuojamos pramonės įmonės ar sąvartyno. Nors miestų užstatymas neišvengiamai tankės, žinant įstatymus ir stebint detalųjį planą galima apsiginti bent jau nuo neteisėtų statybų. Pasak teisininkų, dažniausiai kovos "dėl statybų" pralaimimos dėl netinkamai pasirinktų teisinės gynybos priemonių.

Šią ar kitą savaitę žemės ūkio paskirties žemės jau galės įsigyti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Ribojamas bus tik įsigyjamos žemės plotas.

Tokią galimybę numato Seimo priimti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimai. Jie įsigalios šią ar kitą savaitę juos paskelbus "Valstybės žiniose" ir, teigiama, palengvins žemę įsigyjančio verslo, pavyzdžiui, statybos bendrovių, darbą.

Spalio 15 d. įsigaliojo Hipotekinių obligacijų ir hipotekinio kreditavimo įstatymas. Tikimasi, kad jo nuostatos suteiks bankams galimybę investuotojams pasiūlyti patrauklius ir saugius ilgalaikio investavimo produktus, o paskolų gavėjams – palankias ilgalaikio finansavimo sąlygas.

2003 m. vasario 7 d. įsigaliojusi nauja Konstitucijos 47 str. redakcija nebenustato Lietuvos juridiniams asmenims apribojimų įsigyti žemės. Tiesioginio draudimo tai daryti užsieniečiams Konstitucijoje taip pat nėra, tačiau nurodoma, kad užsienio subjektai žemę gali įsigyti pagal Konstitucinį įstatymą.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad įsigaliojus Konstitucijos pataisoms žemės įsigijimo juridinių asmenų nuosavybėn tvarka iš esmės liberalizuota, tačiau dabartinė padėtis rodo, jog esminių pokyčių dar teks palaukti.